Sveikas pastatas: kodėl oro kokybė taps tokia pat svarbi kaip energinė klasė

Pastarąjį dešimtmetį statybų sektoriuje daugiausia kalbėjome apie energinį efektyvumą.

A, A+, A++ klasės, šilumos nuostoliai, sandarumas, energijos sąnaudos, atsinaujinantys energijos šaltiniai – visa tai tapo beveik savaime suprantamais gero pastato kriterijais.

Tačiau kuo pastatai tampa sandaresni ir energiškai efektyvesni, tuo svarbesnis tampa kitas klausimas:

kokiu oru žmogus juose kvėpuoja?

Ateities pastatas bus vertinamas ne tik pagal tai, kiek energijos sunaudoja.

Vis svarbiau bus ir tai, ar jis geba palaikyti žmogui palankią vidaus aplinką.

Oro kokybė, CO₂ koncentracija, lakieji organiniai junginiai, drėgmė, filtravimo kokybė, ventiliacija ir nuolatinis stebėjimas gali tapti tokiais pat svarbiais kriterijais kaip šiandien energinė klasė.

Didžiąją gyvenimo dalį praleidžiame patalpose

Šiuolaikinis žmogus didžiąją dalį laiko praleidžia uždarose erdvėse.

Namuose, biuruose, mokyklose, viešbučiuose, automobiliuose, prekybos centruose.

Todėl vidaus oro kokybė nėra tik techninė pastato charakteristika.

Tai yra tiesioginė žmogaus kasdienės aplinkos dalis.

Problema ta, kad oro kokybė dažnai lieka nematoma.

Temperatūrą pajuntame iš karto.

Šviesą matome.

Triukšmą girdime.

Tačiau prastėjanti oro kokybė gali ilgą laiką būti beveik nepastebima.

Todėl ateities pastatai turės ne tik ventiliuoti patalpas, bet ir suprasti, kas vyksta jų viduje.

CO₂ – vienas paprasčiausių signalų, kad patalpai trūksta oro

Anglies dioksidas patalpose dažniausiai kyla dėl žmonių kvėpavimo.

Kuo daugiau žmonių yra erdvėje ir kuo prasčiau ji vėdinama, tuo greičiau didėja CO₂ koncentracija.

Todėl CO₂ yra vienas paprasčiausių rodiklių, leidžiančių suprasti, ar patalpoje pakanka šviežio oro.

Pats CO₂ įprastomis koncentracijomis nėra vienintelis vidaus oro kokybės kriterijus.

Tačiau jis labai gerai parodo, kaip efektyviai veikia ventiliacija.

Ateities namuose CO₂ sensoriai greičiausiai taps tokie pat įprasti kaip šiandien temperatūros davikliai.

Sistema galės automatiškai matyti:

• kiek žmonių yra patalpoje;
• kaip greitai blogėja oras;
• kada reikia padidinti vėdinimą;
• kada galima sumažinti oro apykaitą ir taupyti energiją.

Tai leidžia suderinti du tikslus, kurie anksčiau dažnai konfliktavo:

energijos taupymą ir sveiką vidaus orą.

VOC – nematomi teršalai iš pačių pastatų

Dar sudėtingesnė problema yra lakieji organiniai junginiai, dažnai vadinami VOC.

Jie gali išsiskirti iš:

• dažų;
• klijų;
• baldų;
• grindų dangų;
• lakų;
• valymo priemonių;
• sintetinių medžiagų;
• įvairių apdailos produktų.

Kai kurių VOC koncentracijos mažos ir trumpalaikės, tačiau kai kurie junginiai gali turėti neigiamą poveikį žmogaus savijautai ar sveikatai.

Tai keičia požiūrį į statybines medžiagas.

Ateities pastate nebepakaks klausti:

„Ar ši medžiaga tvirta ir ilgaamžė?“

Vis dažniau reikės klausti:

„Ką ši medžiaga išskiria į orą, kuriuo žmogus kvėpuos kasdien?“

Tai reiškia, kad mažos emisijos medžiagos, natūralios apdailos sistemos ir skaidrus cheminių medžiagų deklaravimas taps vis svarbesne statybų rinkos dalimi.

Drėgmė – per mažai ir per daug yra problema

Drėgmė yra vienas svarbiausių, bet dažnai nuvertinamų vidaus mikroklimato parametrų.

Per sausas oras gali sukelti:

• akių ir gleivinių sausumą;
• diskomfortą;
• didesnį dulkių judėjimą;
• prastesnį bendrą savijautos pojūtį.

Per didelė drėgmė gali sudaryti sąlygas:

• pelėsiui;
• kondensacijai;
• konstrukcijų pažeidimams;
• dulkių erkučių plitimui.

Todėl ateities pastatai turės ne tik matuoti drėgmę, bet ir aktyviai ją valdyti.

Tai gali būti daroma per:

• išmanesnę ventiliaciją;
• drėgmės grąžinimą;
• sausinimą;
• oro drėkinimą;
• pažangias statybines medžiagas, gebančias dalinai reguliuoti drėgmės balansą.

Pastatas palaipsniui taps ne tik sandaria konstrukcija, bet ir aktyvia mikroklimato sistema.

Ventiliacija taps daug protingesnė

Tradicinė ventiliacija dažnai veikia gana paprastai.

Sistema nustatoma tam tikram oro srautui ir veikia pagal grafiką arba pastoviu režimu.

Tačiau realūs žmonių poreikiai nuolat keičiasi.

Vieną valandą kambaryje gali būti vienas žmogus.

Kitą – penki.

Naktį vienose patalpose žmonių yra daugiau, kitose – nė vieno.

Todėl ateities ventiliacija vis labiau bus valdoma pagal realų poreikį.

Sistema galės naudoti informaciją iš:

• CO₂ sensorių;
• VOC sensorių;
• drėgmės daviklių;
• judesio sensorių;
• patalpų užimtumo sistemų;
• lauko oro kokybės duomenų.

Tada ventiliacija nebeveiks vienu režimu visam namui.

Ji galės kiekvieną erdvę valdyti individualiai.

Filtravimas – ne tik nuo dulkių

Filtrai ilgą laiką buvo vertinami daugiausia kaip priemonė apsaugoti ventiliacijos sistemą ir sumažinti dulkių kiekį.

Tačiau didėjant miestų oro taršai, filtravimo reikšmė auga.

Šiuolaikinės sistemos gali padėti sumažinti:

• kietųjų dalelių;
• žiedadulkių;
• dulkių;
• kai kurių aerozolių;
• tam tikrų teršalų patekimą į patalpas.

Ateityje filtravimo sistemos gali tapti adaptuojamos.

Pavyzdžiui, jei lauko oro kokybė pablogėja, pastatas galėtų automatiškai pakeisti ventiliacijos režimą arba sustiprinti filtravimą.

Jeigu lauko oras geras – sistema galėtų dirbti efektyviau ir ekonomiškiau.

Sensoriai pakeis mūsų santykį su pastatu

Didžiausias pokytis greičiausiai bus ne pats sensorius, o duomenys, kuriuos pastatas pradės rinkti.

Ateities name galėtų būti nuolat stebima:

• CO₂ koncentracija;
• VOC;
• smulkiosios dalelės;
• drėgmė;
• temperatūra;
• oro judėjimas;
• filtrų būklė;
• lauko oro kokybė.

Šie duomenys galėtų būti analizuojami automatiškai.

Žmogui nereikėtų pačiam sekti grafikų.

Pastatas galėtų tiesiog veikti taip, kad palaikytų optimalias sąlygas.

Tai svarbus skirtumas.

Išmanus pastatas nėra tas, kuriame yra daug ekranų.

Išmanus pastatas yra tas, kuris pats priima geresnius sprendimus.

Sveika aplinka ir energinis efektyvumas neturi konfliktuoti

Anksčiau energijos taupymas dažnai reiškė:

• mažiau atidarytų langų;
• sandaresnes konstrukcijas;
• mažesnius oro nuostolius.

Tačiau per didelis sandarumas be tinkamos ventiliacijos gali pabloginti vidaus oro kokybę.

Todėl ateities pastatų užduotis bus rasti balansą.

Ne maksimaliai uždaryti pastatą.

Ir ne maksimaliai jį vėdinti.

O vėdinti tiksliai tiek, kiek tuo metu reikia.

Tai yra viena sričių, kur automatika ir dirbtinis intelektas gali turėti labai didelę praktinę vertę.

Ar ateityje turėsime „oro klasę“?

Šiandien perkant ar nuomojant pastatą matome jo energinę klasę.

Tačiau dažniausiai nežinome:

• kokia vidutinė CO₂ koncentracija;
• kokie VOC lygiai;
• kokia reali filtravimo kokybė;
• kaip pastatas valdo drėgmę;
• kaip greitai patalpose atsinaujina oras.

Ateityje tai gali pasikeisti.

Visai įmanoma, kad pastatai turės ne tik energinio efektyvumo, bet ir vidaus aplinkos kokybės rodiklius.

Pirkėjui galėtų būti svarbu ne tik:

A++

bet ir:

kokiu oru aš čia kvėpuosiu?

Tai gali tapti nauja nekilnojamojo turto vertės dalimi.

Sveikas pastatas nėra tik technologijos

Svarbu nepamiršti, kad sveikas pastatas nėra vien sensorių ir automatizavimo rinkinys.

Jį formuoja visa architektūra.

Svarbu:

• natūrali šviesa;
• tinkamas patalpų tūris;
• akustinis komfortas;
• kokybiškos medžiagos;
• gerai suprojektuota ventiliacija;
• galimybė atverti langus;
• ryšys su gamta;
• tinkama temperatūra ir drėgmė.

Technologijos gali padėti.

Tačiau jos negali kompensuoti blogos architektūros.

Todėl ateities sveikas pastatas greičiausiai bus ne pats techniškai sudėtingiausias.

Jis bus tas, kuriame architektūra, medžiagos ir technologijos veikia kartu.

Nuo energinio efektyvumo prie žmogaus efektyvumo

Per pastaruosius dešimtmečius statybų sektorius išmoko statyti pastatus, kurie sunaudoja labai mažai energijos.

Kitas etapas gali būti pastatai, kurie geriau „veikia žmogui“.

Tokie pastatai ne tik taupys energiją.

Jie padės:

• geriau kvėpuoti;
• geriau miegoti;
• lengviau susikaupti;
• jaustis komfortiškiau;
• mažiau kontaktuoti su nereikalingais teršalais.

Tai jau platesnė statybų kokybės samprata.

Ir galbūt po keliolikos metų klausimas:

„Kokia šio pastato energinė klasė?“

bus tik vienas iš kelių.

Šalia jo atsiras kitas:

„Kokia šio pastato vidaus aplinkos kokybė?“

Kai tai nutiks, sveikas pastatas taps ne nišine architektūros kryptimi.

Jis taps nauju standartu.